vilkaplaukis

vilkaplaũkis sm. (2) Ad, vilkãplaukis (1) NdŽ, vìlkplaukis (1) 1. LBŽ, LFII274 žr. vilkaplaukė 1: Mano dalgė vilkaplaũkio neima Pšl. 2. ilgesnis už kitus, styrantis plaukas (ppr. antakyje): Išpešk tu tuos vìlkaplaukius! Vrn. 3. menk. apie vaikiną ilgais plaukais: Už tų vilkaplaũkių netekėkit Skdv. 4. žr. vilkplaukis: Arklys vilkaplaũkį gavęs šiaudais šeramas Ggr.